Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami, nereikalauja sudėtingų įrankių ir prietaisų, didžiulių aikščių, juos mėgsta žaisti tiek suaugę, tiek vaikai. Rungtyninis liaudies žaidimų pobūdis gali patenkinti net ir aistringiausią varžybų mėgėją. Nuo seno žaidėjai naudojo lazdas, virves, botagus, kurie buvo artimi didžiojo žaidimų sumanytojo – piemenėlio pagalbininkai.
Dalyvaudami šiame projekte pedagogai siekė skatinti vaikų fizinį aktyvumą žaidžiant mūsų senolių mėgtus žaidimus ir formuoti vaikų supratimą apie lietuvių etnokultūrą.
Mokytojos Karina, Rasa, Marina supažindino vaikus su mūsų senolių mėgtais judriais šokiais-žaidimais ir žaidimuose naudojamomis priemonėmis, juos išbandė, šoko. Tokiu būdu suteikė vaikams judėjimo džiaugsmą žaidžiant etnokultūrinius žaidimus.
