Valdorfo pedagogika remiasi nuoseklia filosofija – antroposofija. Tai – išsamus žmogaus kūno, sielos ir dvasios pažinimas, kurio pradininkas buvo R.Štaineris. Tai – detali amžiaus tarpsnių teorija, teigianti, kad žmogus vystosi visą gyvenimą ir nagrinėjanti vaikystės amžiaus tarpsnių sąsajas su suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiais. Remiantis kiekvienam laikotarpiui būdingais dėsningumais, Valdorfo pedagogikoje viskas pateikiama, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnių ypatumus.
Ši filosofija akcentuoja tris žmogaus sielos veiklos rūšis – mąstymą, jausmus ir valią. Kiekviena šių sričių reikalauja ypatingo dėmesio skirtingais vaiko vystymosi etapais.
R. Štaineris, kurdamas Valdorfo ugdymo pagrindus, siekė, kad ugdymo programa veiktų vaiką harmonizuojančiai. Esminiai dalykai, kurie įtakoja harmoningą mažo vaiko vystymąsi, remiantis R. Štaineriu:
• meilė ir šiluma;
• aplinka,kuri maitina vaiko pojūčius;
• kūrybinė bei meninė patirtis;
• prasminga suaugusiųjų veikla,kuri būtų verta vaiko pamėgdžiojimo;
• laisvas kūrybinis žaidimas;
• saugoma vaikystė;
• pagarba, dėkingumas ir nuostaba;
• džiaugsmas, humoras ir laimė;
• suaugusiųjų vidinis tobulėjimas.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. vadovaujantis šiais principais buvo suformuota “Geniukų” grupė, kurią lanko 3 metų amžiaus vaikučiai.
Kuo mes ypatingi?
Valdorfo pedagogika – tai humanistinė pedagogika, gerbianti ir ginanti vaiką, mylinti jį tokį, koks jis yra. Šios pedagogikos tikslas – ugdyti harmoningą ir laisvą asmenybę, žmoniškąsias vertybes, padedančias vaikui atskleisti savąjį “Aš”.
Svarbiausias Valdorfo pedagogikos bruožas – ritmas. Dienos ritmas susideda iš įkvėpimo ir iškvėpimo. Įkvėpimas – tai veikla, kuri reikalauja iš vaiko susikaupimo, jo metu vaikas gauna įspūdžių. O iškvėpimas – tai veikla, kurios metu galima atsipalaiduoti ir harmoningai įsisavinti gautus įspūdžius (laisvas žaidimas).
Antra svarbi ypatybė Valdorfo pedagogikoje – pamėgdžiojimas. Didžioji dalis to, ko vaikas išmoksta ikimokykliniame amžiuje, yra perteikiama suaugusiojo veiklos pavyzdžiu. Pedagogai padeda pažinti aplinkinį pasaulį, moralines vertybes per jutimus, patyrimą ir veiklą. Organizuojama pamėgdžiojimui tinkama veikla: maisto gaminimas, žaislų tvarkymas, gyvūnų globojimas, augalų priežiūra ir t.t. Vaikas domisi suaugusiojo veikla, klausinėja apie ją. Užmezgamas betarpiškas ryšys, kuris padeda sukurti palankų veiklai bendravimą.
Dar vienas “Geniukai” grupės išskirtinumas – valgis tarsi ritualas. Prie ilgo bendro stalo sėda tarsi didelė šeima – ir vaikai, ir mokytojos. Uždegama žvakelė, valgoma jaukiai ir ramiai. Vaikai nuo stalo kyla, mokytojai dainuojant dainelę, ir įsijungia į kitą veiklą.
Valdorfo pedagogikoje svarbus elementas yra – pasakos sekimas. Pasaka yra “pakviečiama” dainele, kurią dainuoja mokytoja drauge su vaikais. Vienas vaikas atidengia pasakos dėželę, kitas vaikas išima pasakos knygą. Mokytoja pasaką seka, o ne skaito, taip “užmezgamas” akių kontaktas tarp pedagogo ir vaikų, stebimos vaikų reakcijos. Ta pati pasaka sekama visą savaitę. Dažnai girdėdami vieną pasaką, vaikai į ją įsijaučia, jos klausosi su vis didesniu malonumu.
Valdorfo pedagogikos elementus taikančioje grupėje “Geniukai” ugdomoji aplinka (vidaus ir lauko) kuriama iš natūralių medžiagų. Grupėje /lauko aplinkoje gausu natūralių ugdymo priemonių (akmenėlių, medžio pagaliukų, kankorėžių, kriauklių ir t.t.), netradicinių, nestandartinių žaislų (siūtų lėlių, medinių žaislų ir pan.), kuriais skatinama vaikų vaizduotė, žadinamos vaikų kūrybinės galios.
Valdorfo pedagogikoje daug dėmesio skiriama meninei vaikų veiklai, kūrybinės fantazijos ugdymui. Vaikai darželyje piešia, lieja akvarele, lipdo iš vaško, sūrios tešlos, vaidina, susipažįsta su tautos papročiais, dainomis.
Liedami akvarelę vaikai džiaugiasi pasklidusiomis spalvomis, stebi dviejų/trijų spalvų susiliejimus. Pasiruošimas lieti yra liejimo dalis: popieriaus lapai yra sušlapinami šlapia kempinėle.
Valdorfo pedagogikos elementus taikančioje grupėje lipdymui naudojamos natūralios medžiagos – vaškas, smėlis (žaidžiant lauke), sūri tešla. Prieš lipdant vašku, pirmiausia vašką reikia sušildyti, ištirpinti. Vaikai stebi, kaip vaškas tirpsta, kaip keičiasi forma.
