Užgavėnės, visada švenčiamos septynios savaitės iki Velykų, antradienį – šventė ne tik žiemai išvaryti, kuo greičiau pavasariui prišaukti, bet ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Tai buvo ir diena be dietų, žmonės per Užgavėnes valgydavo nuo septynių iki dvylikos kartų, sotumas turėjo užtikrinti gerus metus. Sakyta, valgyti reikia tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks – derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu. Vaikai pasiruošė šventei – pasigamino kaukių ir įvairių barškalų, tarškalų žiemai vyti, o mamos – prikepė pačių skaniausių blynų: ir lietinių, ir čirvinių, ir mielinių.
