Kovo 4 d. visi darželio vaikai bei mokytojai, jų padėjėjai susirinko į Kaziuko mugę, kurioje netruko gyvos muzikos (ačiū Augantui), šokių ir dainų (ačiū visiems šokusiems ir dainavusiems). Vaikai ne tik prisigamino įvairių dirbinių, bet ir pabandė “verslauti”: pardavinėjo, keitėsi, derėjosi. Ačiū tėveliams prisidėjusiems ir pagelbėjusiems jauniesiems prekeiviams.
Kaziuko mugė – viena seniausių ir autentiškiausių tradicijų. Tai pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris. Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių.
Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII a., o XIX a. peraugo į mugę. Ji yra viena ryškiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas, kiekvieną kartą pristatanti išmoningus rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose. Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Trečiąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai.
